Lietuviškas naminis vynas – ne iš vynuogių

airi2010-10-01 joniskelis P1190004 (27) Vynas – iš šiltuose saulės spinduliuose besimaudančių vynuogių gaminamas nuostabus gėrimas. Nesusimąstydami apie kilmę, juo mėgaujamės gurkšnodami ir užgerdami įvairiausius patiekalus. Nors vynuoges galima auginti ir Lietuvoje, mūsų vyndariai vyną pirmiausia gamina iš įvairių sodo vaismedžių ir vaiskrūmių uogų ar net daržovių, miško gėrybių ir jį vadina naminiu, tradiciniu. Apie įvairius vynus, jų gaminimą kalbamės su vyndariu ir vynuogių auginimo žinovu Algirdu Lungiu. Vizijoje – vynuogės   Dar būdamas vaikas, vieną naktį susapnavęs pranašišką sapną, kad yra apsuptas gausybės vynuogių, Joniškėlyje gyvenantis A. Lungis net neabejojo, kad jam bus lemta visą gyvenimą suktis tarp šių augalų. „Jokios logikos mano pomėgyje nėra“, – drąsiai sako pašnekovas. – „Vieni paveldi vienokį ar kitokį užsiėmimą iš tėvų, giminių, o aš, kaip Gediminas, kuris sapne išvydo geležinį vilką ir įkūrė toje vietoje Vilnių, viską susapnavau.“ Jau apie 30 metų vynuoges auginantis vyno žinovas savo plantacijoje turi apie 200 veislių. Vyras jas kruopščiai atrenka ir išbando. Pasaulyje vyndarių plačiai auginamos šalčiui mažai atsparios vynuogės A. Lungio šiltnamyje nebijo rūsčių žiemų. „Vynuogės šiltnamyje apsaugotos nuo daugelį sodo augalų sušaldančio vėjo ir drėgmės, sukeliančios ligas. Žemė čia nesudrėksta, nesušąla, ledas nesudrasko šaknų, todėl joms nė motais mūsų žiemos“, – sako augintojas. Didžiausia bėda, su kuria susiduriama, yra ilgas uogų sirpimas. Tad A. Lungis rekomenduoja rinktis labai ankstyvas ir ankstyvas veisles, o vyno gamybai uogas skinti tik nuo lauko vynuogių, nes jų skonis ir kvapas išraiškingesni. Jis siūlo neišradinėti dviračio ir bandyti gaminti vyną iš lietuviškų veislių ‘Šešupė’, ‘Varduva’, ‘Ivanausko rastinukė’ uogų. Pastaruosius 10 metų vyno kultūra atlieka vis didesnį vaidmenį žmonių gyvenime. Lietuva yra vėsesnio klimato zonoje, todėl mūsų organizmas geriau toleruoja saldesnius, stipresnius gėrimus. Vynas populiarėja. Jį vis dažniau rekomenduojama derinti su įvairiu maistu.   Tradicinis daržovių, vaisių ir uogų vynas Lietuviški vynai, produktai, iš kurių jie gaminami, yra visai kitokie nei pasaulinių vynų. Pasaulyje šie gėrimai siejami tik su vynuogėmis. „Pas mus sirpstančios uogos nuostabios. Iš jų galima gaminti ne tik džemus, užpiltines, arbatas, bet ir vynus. Ir jais garsinti mūsų šalį pasaulyje“, – sako A. Lungis. Būtent dėl to vyndario sodyboje dažnas lankytojas yra ne lietuvis. Svečiai iš kitų šalių negali pasigirti vynais, pagamintais iš kitų produktų, todėl semtis patirties atvyksta į Joniškėlį. Namuose savo reikmėms vyno pasigaminti bando ne vienas žmogus. Vis labiau sekasi jį rauginti dėl gausėjančios informacijos apie gamybą, įrangą ir priedus, kurių galima įsigyti. Žmonės gamina vis geresnius gėrimus. Namų sąlygomis vyno galima pasigaminti iš įvairiausių produktų, pirmiausia iš vaisių ir uogų. Tačiau puikus gėrimas gaunamas ir iš javų, morkų, burokėlių, rabarbarų. Tinka gamtoje prisirpę šermukšniai, šaltalankiai, bruknės, gervuogės. Naudojama įvairiausia tara: medinė, stiklinė, metalinė ir net plastikinė (padaryta iš maistui laikyti tinkamo plastiko). Visų pirma paruošiama žaliava. Jei uogos surinktos ne po lietaus ir nenuplautos, ant jų yra natūralių mielių. Jei vyną bandysite rauginti pirmą kartą, verčiau nerizikuokite ir įsigykite specialių mielių. Rekomenduotinas kiekis nurodomas ant pakuotės. Kad vynas nesugestų, visi indai kruopščiai išplaunami. Jei uogos ar daržovės nešvarios, jas taip pat būtina nuplauti. Kieti vaisiai, daržovės sutarkuojami, išspaudžiamos sultys. Uogas rekomenduojama sutraiškyti, sugrūsti, o ne malti.   Vyno gamyba *Tiek išspaustas daržovių ar vaisių sultis, tiek uogų misą (trintą masę) atskiedžiame vandeniu santykiu 1 : 1. Cukraus kiekis priklauso nuo sulčių ar misos saldumo, rūgščių kiekio. *Labai svarbu nepersaldinti vyno, nes nutrūks rūgimo procesas. Norėdami apsidrausti įdėkite specialių natūralių mielių. *Paruoštą masę palikite kelioms dienoms kambario temperatūroje, kad ji prarūgtų. Į viršų iškilusius tirščius galima susemti ir išmesti. *Būsimas vynas perkošiamas ir supilamas į naują švarų indą. Vėl įberiama cukraus. A. Lungis 10 l vyno kibirui rekomenduoja jo imti 1–3 kg. Cukraus kiekis priklauso nuo to, kokio saldumo gėrimą norite gaminti. Vynas rauginamas dideliuose induose. *Buteliai užkemšami. Kamšteliai turi būti su specialiu stikliniu vamzdeliu – oro vožtuvu ar gumine žarnele, kurios galas pamerkiamas į indą su vandeniu, kad fermentuojantis alkoholiui išeinanti angliarūgštė atgal nesugrįžtų. *Rūgstantį gėrimą laikykite pastovioje kambario temperatūroje, saugokite nuo šviesos. Greičiausiai išrūgsta šiltoje vietoje stovintis, sausesnis ir silpnesnis vynas. *Tinkamai rauginant sultis ar misą galima pasigaminti iki 16 laipsnių stiprumo gėrimo. Stipresnio gėrimo gauti nepavyks, nes kylant stiprumui žūva natūralios vyno mielės. Jei jis silpnesnis, reikia laikyti šaltai, kad nesugestų. *Jeigu vyno skonis tenkina gamintoją, jį galima išpilstyti į mažesnius butelius. Tai daroma atsargiai, kad ant dugno liktų nuosėdos. Butelius sandariai užkemšame ir laikome vėsiai. Pasak A. Lungio, reikia gėrimui leisti subręsti, neskubėti jo ragauti. Be to, vynų brendimo laikas skiriasi. Obuolių vynas subręsta per kelis mėnesius, o šermukšnių – iki dvejų metų.

DSCF4320

Algirdas Lungis ir jo gaminamo vyno rūšys.

P1020871

‘Ivanausko rastinukė’ džiugina gausiu derliumi.

vynu_medis_RGB

Vynų medis – neįtikėtina, iš kiek įvairiausių uogų, vaisių, daržovių galima gaminti tradicinį lietuvišką vyną.

2a

Ąžuolinėse bačkose rauginamas ne visų rūšių vynas. Nuotrauka daryta 1994 metais.

  Šaltinis: sodo sp-20cm Česlava Deinarovič    

Comments are closed.