ir išeitai už miško
ana ten, kur vasarą eina čiobrelių
ir parneštai rudens
pilnus kibirus naščiais
ir pasemtai mažą puoduką
dausų veidrodėlio, šaltinio
ir paduotai tam šypsniui
kur vardą įdėjai į lūpas
ir paliktų ranka ištiesta
ir palinktų stulpai telegrafo
palei kelią
tos vielos į kur?
nualmės nutekės nuvilnis
ir niekam į čia nepareiti
Zigmas Pakštaitis
Komentuoti su „Facebook “
Be First to Comment