Ir karštyje vėl lydosi dangus.
„Myliu tave!“ – tik šnabžda lūpos,
Šių žodžių skonis – toks saldus medus…
Liūtim keliauju pas tave,
Lyg pievų kvapas mano svajos,
Pagavęs pūką – tik priglausk mane,
Tegul šildo tavo sielą meilės galios…
Užburtos vasaros, auksinės dienos,
Nublokštos mintys į žiedų lankas,
Ir širdys jau daugiau ne vienos,
Vis tiesia į save rankas.
Marija Krikščiūnaitė
Joniškėlis
Komentuoti su „Facebook “
Be First to Comment