Džiaugiuosi galėdamas Jums pasakoti apie didelį mažo Joniškėlio pasaulį.
Turite naujienų? Pasidalinkite jomis su visais www.joniskelis.lt skaitytojais.
Mūsų elektroninis paštas: joniskelio@gmail.com
O man dovanėlių ir nereikia!.. Pasiskaitau pernykštį (2011 – 12 – 23) JE Mažupės prezidentės pasveikinimą – ir basta!.. Geriau už sviedinį ar šokoladukų maišelį…
Negimnazistė kreipiasi į Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės – Bitės gimnazijos ☺ Geriausią Komentatorių ( gal vis tik –ę?..) panelę Aušrą Januševičiūtę iš Veidaknygės: o, mūsų geriausioji, iki Kalėdų, Naujųjų, Trijų Karalių (pac paskutinys terminas!!) prašom išsiaiškinti, kada rašome s e n i a i, o kad – s e n a i?.. Nedarykit sarmatos g i m n a z i j a i!
Taip griežtai – paskutinis terminas tik iki Trijų Karalių.
Deja, kad tik ji viena nežinotų, tai būtų labai gerai. Beveik pastoviai matau. Vienam išaiškinau, netekusi kantrybės. Visiems neišaiškinsi. Man atrodo, kad mums „įkalė” į galvą dar penktoje klasėje, jei ne pradinėje mokykloje.
Persiprašau, tačiau ši mano žinutė nieko bendro neturi nei su poezija, nei su Kalėdų eglute… Greičiau – su netradiciniais multifilmų herojais, tarkim, katinu Tomu…
„Bėgu bėgu kaip Džeris nuo Tomo,
Tačiau vėl sustoju prie pat gastronomo…
Imu čia butelką kubietiško romo
Idant išvengčiau Morkūno pogromo…“
Prastai sueiliuota, ale vis geriau, nei sapaliot apie pripučiamas lėles (kam? gelbėjimosi „ratas“ Palangos paplūdimiui?..), prezervatyvus ar tuziną rožių?.. (tuzinas, beje, yra 12 – lyginis skaičius; paprastai tokiomis puokštėmis pagerbiame mirusius… arba nebanalių idėjų skleidėjus „by Tomas“, jei jie to prašosi…).
Dabar – 2 (du) P. S. : a)rašau čia todėl, kad ponas Morkūnas savo , atseit, „Patarimuose“ bet kokį komentarą ištrina (mosėt, tas netradicinis vaikinas tam turi administratoriaus leidimą?..); b)kam tada skirti tie „Patarimai“, jei ten „patarinėja“ tik katinas Tomas? Džeriams?..
Ir pabaigai: piniginė suma, pons Tomai, dera rašyti – pinigų suma!
Dabar, duj, trink! Ir drink!!
Pagarbiai by by Džeris
Patikėkit: smagu būna, kai jauni, gražūs žmonės kalba ir rašo taisyklinga lietuvių kalba! Tačiau taip nutinka vis rečiau ir rečiau… Gimnazijų ir universitetų (universitetų?) perteklius „ant Lietuvos“, deja, padarė savo pragaištingą darbą!
Dabar, BEJE, sodraus Jums juoko!
Jau žemę gaubia šaltas gruodžio grožis,
Pražydo ant langų ledinės baltos rožės.
O širdys virpa -tai Kalėdų ilgesys..
Lai įsižiebs viltis žvaigždynų spindesy.
Pamirškime vargus ir šiandien negalvokim,
Kas buvo, ką rytoj likimas duos.
Tegu Kalėdų snaigės šoka baltą šokį –
Juk reikia mūsų sielai atgaivos.
„Neverk, brolau, kad šis pasaulis taip supuvo,
Neverk tuščiai dėl to, kas buvo ir pražuvo.
KAS BUVO – nebėra, o tai, kas bus – mįslė.
Būk linksmas ir be to, KAS BUVO, ko nebuvo.“
/Hiasas ad Dinas Abu 1 Fathas Omaras ibn Ibrahimas al Chajamas an Naisaburis/.
P. S. sulietuvino L. Broga, parinko K. Viedras, išretino eilutę kitą – irgi K. Viedras.
P. P. S. Netradiciškai sveikinam Snaigę (e = ė ?..) ir linkim artėjančių švenčių proga į savo AK (= PC) „įsidiegti“ lietuvišką „klavą“…
P. P. P. S. Jei jau „ant langų ledinės baltos rožės“ – kvieskitės santechniką arba rajono savivaldybės viršikinyką, atsakingą už šildymą… Arba bent į pečių įmeskit beržinių malkų…
Snaige
Ačiū už sveikinimą ir linkėjimus. Stengsimės pasitaisyti.
Aplink tylu… Lengvutės baltos snaigės
Apklojo žemę, snaudžiančius šilus.
Senieji Metai savo dainą baigia,
Bet juk Naujieji vėl naujų sukurs.
Gal bus jos apie laimę, meilę,
Gal apie liūdną dalią bus,
Norėčiau palinkėti vieną –
Būk laimingiausias žemėje žmogus!
„Sėdime visi prie Kūčių stalo,
Vidury plotkelė nedalinta,
Ašara šaltesnė už metalą,
Į namus takelis nepramintas…“
/A. Vilčinskas/
Sveikinu visas ir visus, kurie dar nepamiršo „Kardiofono“…
O šiaip gi pasiklausom Céline Dion „O Holy Night“… Turėtume bent akimirkai tapti geresniais…
Kai, kai prie Kalėdinės eglutės
Tu, tu rasi dovanų padėta,
Gal, gal liūdesys apims ir mus.
Bet greitai tu, tu,
Tartum nerimą pajutus
Ar, ar pikto burto pakerėta,
Vėl, vėl palieki gimtus namus.
(A. Vilčinskas)
Kalėdos – stebuklų metas. Tekrinta baltos snaigės, atnešdamos Jums gražią viltį ir tikėjimą. Tekrykštauja sniego jūroje linksmi ir laimingi vaikai, priversdami mus pagalvoti, kad vis dėlto gyventi norisi. Tesiaučia pūga, pasėdama kiekvieno namuose santarvę ir gerumą. Tedovanoja Jums Kalėdų Senelis džiaugsmą glėbiais, sveikatą maišais, o liūdesiui lai nepalieka vietos.
Beje, Aušra jau pusantrų metų nebegimnazistė
Niekas siais metais uz tokius piktumus negausit dovanu! Apsiverkit
O man dovanėlių ir nereikia!.. Pasiskaitau pernykštį (2011 – 12 – 23) JE Mažupės prezidentės pasveikinimą – ir basta!.. Geriau už sviedinį ar šokoladukų maišelį…
Negimnazistė kreipiasi į Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės – Bitės gimnazijos ☺ Geriausią Komentatorių ( gal vis tik –ę?..) panelę Aušrą Januševičiūtę iš Veidaknygės: o, mūsų geriausioji, iki Kalėdų, Naujųjų, Trijų Karalių (pac paskutinys terminas!!) prašom išsiaiškinti, kada rašome s e n i a i, o kad – s e n a i?.. Nedarykit sarmatos g i m n a z i j a i!
Taip griežtai – paskutinis terminas tik iki Trijų Karalių.
Deja, kad tik ji viena nežinotų, tai būtų labai gerai. Beveik pastoviai matau. Vienam išaiškinau, netekusi kantrybės. Visiems neišaiškinsi. Man atrodo, kad mums „įkalė” į galvą dar penktoje klasėje, jei ne pradinėje mokykloje.
„Įkalė“ ir Jums „įsikalė“ todėl, kad buvote „tik“ moksleivė!
Dabar – steponavičiukų, terbelių ir gimnazistų karta užaugo…
Šu, ku ir kapšelis!..
Nors nuotaiką pataisėte. Žengiame į XIXa. Evoliucija atgal. Nežiūrint į mano nuotaiką, pamąsčius apie ateitį norisi paklausti: Lietuva, quo vadis?
Persiprašau, tačiau ši mano žinutė nieko bendro neturi nei su poezija, nei su Kalėdų eglute… Greičiau – su netradiciniais multifilmų herojais, tarkim, katinu Tomu…
„Bėgu bėgu kaip Džeris nuo Tomo,
Tačiau vėl sustoju prie pat gastronomo…
Imu čia butelką kubietiško romo
Idant išvengčiau Morkūno pogromo…“
Prastai sueiliuota, ale vis geriau, nei sapaliot apie pripučiamas lėles (kam? gelbėjimosi „ratas“ Palangos paplūdimiui?..), prezervatyvus ar tuziną rožių?.. (tuzinas, beje, yra 12 – lyginis skaičius; paprastai tokiomis puokštėmis pagerbiame mirusius… arba nebanalių idėjų skleidėjus „by Tomas“, jei jie to prašosi…).
Dabar – 2 (du) P. S. : a)rašau čia todėl, kad ponas Morkūnas savo , atseit, „Patarimuose“ bet kokį komentarą ištrina (mosėt, tas netradicinis vaikinas tam turi administratoriaus leidimą?..); b)kam tada skirti tie „Patarimai“, jei ten „patarinėja“ tik katinas Tomas? Džeriams?..
Ir pabaigai: piniginė suma, pons Tomai, dera rašyti – pinigų suma!
Dabar, duj, trink! Ir drink!!
Pagarbiai by by Džeris
Aš suspėjau perskaityti. Ruošiausia parašyti dėl tokio kvailio, tai žiūriu, kad dingo komentaras „Škac…”. Bent nejuokintų svieto.
Negimnaziste, matosi, kad neturit ką veikti ir kabinėjatės prie visko… Tebūnie, jei tik JUMS geriau 😉
Beje, ačiū, kad prajuokinot 😀
Patikėkit: smagu būna, kai jauni, gražūs žmonės kalba ir rašo taisyklinga lietuvių kalba! Tačiau taip nutinka vis rečiau ir rečiau… Gimnazijų ir universitetų (universitetų?) perteklius „ant Lietuvos“, deja, padarė savo pragaištingą darbą!
Dabar, BEJE, sodraus Jums juoko!
Jau žemę gaubia šaltas gruodžio grožis,
Pražydo ant langų ledinės baltos rožės.
O širdys virpa -tai Kalėdų ilgesys..
Lai įsižiebs viltis žvaigždynų spindesy.
Pamirškime vargus ir šiandien negalvokim,
Kas buvo, ką rytoj likimas duos.
Tegu Kalėdų snaigės šoka baltą šokį –
Juk reikia mūsų sielai atgaivos.
„Neverk, brolau, kad šis pasaulis taip supuvo,
Neverk tuščiai dėl to, kas buvo ir pražuvo.
KAS BUVO – nebėra, o tai, kas bus – mįslė.
Būk linksmas ir be to, KAS BUVO, ko nebuvo.“
/Hiasas ad Dinas Abu 1 Fathas Omaras ibn Ibrahimas al Chajamas an Naisaburis/.
P. S. sulietuvino L. Broga, parinko K. Viedras, išretino eilutę kitą – irgi K. Viedras.
P. P. S. Netradiciškai sveikinam Snaigę (e = ė ?..) ir linkim artėjančių švenčių proga į savo AK (= PC) „įsidiegti“ lietuvišką „klavą“…
P. P. P. S. Jei jau „ant langų ledinės baltos rožės“ – kvieskitės santechniką arba rajono savivaldybės viršikinyką, atsakingą už šildymą… Arba bent į pečių įmeskit beržinių malkų…
Snaige
Ačiū už sveikinimą ir linkėjimus. Stengsimės pasitaisyti.
Aplink tylu… Lengvutės baltos snaigės
Apklojo žemę, snaudžiančius šilus.
Senieji Metai savo dainą baigia,
Bet juk Naujieji vėl naujų sukurs.
Gal bus jos apie laimę, meilę,
Gal apie liūdną dalią bus,
Norėčiau palinkėti vieną –
Būk laimingiausias žemėje žmogus!
„Sėdime visi prie Kūčių stalo,
Vidury plotkelė nedalinta,
Ašara šaltesnė už metalą,
Į namus takelis nepramintas…“
/A. Vilčinskas/
Sveikinu visas ir visus, kurie dar nepamiršo „Kardiofono“…
O šiaip gi pasiklausom Céline Dion „O Holy Night“… Turėtume bent akimirkai tapti geresniais…
Kai, kai prie Kalėdinės eglutės
Tu, tu rasi dovanų padėta,
Gal, gal liūdesys apims ir mus.
Bet greitai tu, tu,
Tartum nerimą pajutus
Ar, ar pikto burto pakerėta,
Vėl, vėl palieki gimtus namus.
(A. Vilčinskas)
Kalėdos – stebuklų metas. Tekrinta baltos snaigės, atnešdamos Jums gražią viltį ir tikėjimą. Tekrykštauja sniego jūroje linksmi ir laimingi vaikai, priversdami mus pagalvoti, kad vis dėlto gyventi norisi. Tesiaučia pūga, pasėdama kiekvieno namuose santarvę ir gerumą. Tedovanoja Jums Kalėdų Senelis džiaugsmą glėbiais, sveikatą maišais, o liūdesiui lai nepalieka vietos.