Kuo ypatingos paprastų burokėlių sultys?

Kuo ypatingos paprastų burokėlių sultys?Burokeliu_sultys

Nors iš pradžių, dėl didėjančio pasitikėjimo technologijomis ir plečiantis sintetinių vaistų gamybai, gydymą vaistiniais augalais sumenkino modernioji medicina, tačiau dabar atliekant vis daugiau tyrimų, mokslininkai ir jų paraginti medikai vėl ima kalbėti apie „vaistus“, su kuriais susiduriame kasdien. Taigi, artėjant užderėjusių daržovių derliaus metui, siūlome prisiminti, kokie vaistai auga mūsų daržuose. Šį kartą norime Jus supažindinti su burokėliais. Tikriausiai apie šias daržoves ir jų sultis teko girdėti prieštaringų nuomonių, tačiau liaudies medicinos literatūroje burokėlių sultims skiriama ne mažai dėmesio ir teigiama, kad šios sultys ypač sveika nualintam organizmui ir turi medžiagų, kurios kovoja su vėžiu. Pastaruoju metu apie šių sulčių naudą vis drąsiau kalba ir medikai, ir mokslininkai. Nors anksčiau ir turėta įrodymų, kad vėžys nuo senovės gydomas būtent šių stebuklingų daržovių pagalba, tačiau dar šiandien apie tai pateikiama labai mažai informacijos.

Ką sako mokslas šiandien?

Mokslininkai atliko begales tyrimų, kurie patvirtintų arba paneigtų burokėlių naudą žmogaus organizmui. Štai, kokių tyrimų išvadas suradome:

1. Burokėlių sultys mažina kraujospūdį.

 Mokslininkai pernai atliko tyrimą, kad geriant apie dvi stiklines burokėlių sulčių kasdien, galima „išlaikyti“ normalų kraujospūdį 24 val. per parą. Tyrėjai nustatė, kad net jeigu sulčių pamirštama išgerti, kraujospūdis išlieka normalus daugiau nei 20 valandų. Tyrimo autoriai burokėlių stipriąja puse įvardija šiose daržovėse esančias druskas, kurias burokėliai sugeria iš dirvos. Manoma, kad būtent jos reguliuoja kraujo spaudimą. Tokių druskų dar turi visos lapinės daržovės, ropės ir morkos.

2. Borokėlių sutys suteikia energijos.

   Šiais metais atlikta nedidėlė studija su mėgstančiais važiuoti dviračiu atskleidė, kad geriant burokėlių sultis, jau po šešių dienų pastebimas padidėjęs energijos kiekis. Tyrimo ataskaitoje žurnale „Journal of Applied Physiology“ teigiama, kad dėl burokėlių sulčių poveikio treniruočių rezultatai esti geresni nei jų nevartojant.

Aštuoni vyrai, dalyvavę tyrime, sakėsi po ilgos distancijos esą ne taip pavargo, kaip prieš pradedami vartoti burokėlių sultis. Mokslininkai nustatė, kad burokėliai veikia tarsi natūralus „dopingas“, kurį vartoję tyrimo dalyviai distanciją įveikė net 92 sekundėm greičiau. Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad po didelio krūvio, vyrų, kurie gėrė sultis, kraujo spaudimas atsistatė greičiau, nei tų, kurie sulčių negėrė. Mokslininkai tikisi, kad naujieji duomenys gali padėti žmonėms su širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir mataboliniais susirgimais, taip pat ir sportininkams, kuriems būtina ištvermė, praneša BBC.



Geriant burokėlių sultis, palaikomos visos fiziologinės organizmo funkcijos, valomos kepenys, inkstai ir tulžies pūslė, skatinama limfinė sistema. O burokėlių ir morkų sulčių mišinys – geriausia natūrali kraujo ląstelių atnaujinimo priemonė.

3. Burokėlių sultys kovoja su uždegimu.

Šiais metais atliktas bene svarbiausias ir išsamiausias tyrimas su burokėliais. Tyrimo autoriai paskelbė išvadas, kurios paneigė visus mitus, neva burokėliai yra tik niekuo nepagrįstas liaudies receptas gydant įvairias kraujo ligas. Mokslininkai pateikė rezultatus, kurie pagrindė jau girdėtą burokėlių naudą:

• Burokėlių sultys padeda viršvorį turintiems žmonėms kovoti su kraujo ir širdies ligomis;

• Padeda išvengti 2 tipo diabeto;

• Kovoja su uždegimu;

• Sumažina vėžio riziką.

 Tyrimas taip pat atskleidė, kad burokėliai kovoja su laisvaisiais radikalais, pašalina juos iš žmogaus organizmo. Geriant burokėlių sultis, palaikomos visos fiziologinės organizmo funkcijos, valomos kepenys, inkstai ir tulžies pūslė, skatinama limfinė sistema. O burokėlių ir morkų sulčių mišinys – geriausia natūrali kraujo ląstelių atnaujinimo priemonė. Skatina eritrocitų gamybą, gerina atmintį, plečia kraujagysles. Tai viena geriausių gamtos priemonių hipertoninei ligai gydyti, nepakeičiama esant mažakraujystei, organizmo išsekimui. Tinka moterims menopauzės metu ar sergant mėnesinėmis. Šios sultys stimuliuoja limfagyslių darbą, grąžina jėgas po persirgtų ligų. Be to, patariama gerti visiems, kas jaučia nuolatinį silpnumą. Burokėlių sultys ramina. Jas patariama gerti itin jautriems, dirgliems žmonėms.

Burokėliuose gausu žmogaus organizmui reikalingų ir naudingų medžiagų: baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų – natrio, kalio, fosforo, magnio, mangano, geležies, net kobalto, kurio reikia, kad susidarytų vitaminas B12, labai reikalingas organizmui kraujo gamybai.

Istorija: kokias sąsajas rado mokslininkai tarp burokėlių ir vėžio gydymo?

Manoma, kad jau prieš Kristaus gimimą burokėlius aukštino įvairios Rytų šalys. Ilgai „viršūnėlės ir šaknelės“ buvo griežtai atskiriamos – maistui naudojami vien lapai, o „šakneles“ naudojo tik vaistams. Manoma, kad būtent seniausių laikų arabų gydytojai burokėlius išplatino po pasaulį.

Göttingeno universiteto profesorius J. Osianderis pirmasis 1826 m. savo knygoje oficialiai paminėjo, kad burokėliais galima sėkmingai gydyti navikus. Yra žinoma, kad iki 1929 m. Vokietijos gydytojai gydydami onkologines ligas aktyviai naudojo įvairias raudonųjų burokėlių terapijas.

Vengrų profesorius L. Bakay iš Budapešto universiteto 1939 m. taip pat atliko tyrimus. Jis burokėliais gydė 72 pacientus, kurie sirgo vėžiu ir leukemija. Jis pastebėjo, kad geriančių burokėlių sultis savijauta pagėrėjo ir navikai ėmė nykti, ligoniai priaugo svorio, jiems pagerėjo apetitas.

Žydų gydytojai dėl vaistingųjų savybių taip pat labai vertino burokėlius. Net Talmudo Rabinas Chanina ir rabinas Jochananas rekomendavo „valgyti burokėlių, gerti midų ir maudytis upėje“.

Meksikos rašytojas J. Erdos rašė, kad 1939 metais keliaudamas per Šiaurės Afrikos šalis susipažino su į Atlaso kalnų atogrąžas atvykusiu gydytoju, kuris mokėsi Paryžiuje ir esą ten gavęs žinių, kad piktybiniai navikai sėkmingai gydomi burokėliais. J.Erdos taip pat rašė, kad kelionėje po tuometinę Jugoslaviją jis sutiko dar vieną gydytoją, kuris gyrė burokus pateikdamas statistiką, kad Jugoslavijos regionuose, kuriuose populiarūs burokėliai „nekrozės, skrandžio ir plaučių ligos yra nežinomos“.

 Nuo 1918 metų sekė burokėlių „dažų“ tyrimai. Mokslininkai aiškinosi, kas tai per medžiaga, kokia jos sudėtis ir kaip ji veikia žmogaus organizmą. Buvo išskirta medžiaga betaninas „gamtiniai dažai“ su kuriais iki 1963 metų buvo atliekama aibė tyrimų. Atrandant naujų sąveikų su cheminiais elementais šis pavadinimas keitėsi, o kartu su juo keitėsi ir žinios, kaip burokuose esančios medžiagos veikia gyvas ląsteles. 1938 metais Nobelio premijos lauretas vengrų profesorius Szentas Gyorgijus pateikė dar vieną stulbinančią išvadą, kad burokėliuose esančių medžiagų grupės veikia ląsteles ir atkuria jų „kvėpavimą“ ir pagerina nukleino rūgščių sintezę. Vėliau šį tyrimą perėmė Šveicarijos Ciuricho universiteto profesoriai, kurie atliko dar išsamesnius tyrimus ir paskelbė, kad burokai paskatina vandeninio pasisavinimą dėl juose esančio betaciano (vok.betacyan).

1963 metais vengrų dr. Tyuhak vadovaujantis grupei Budapešto instituto tyrėjų dirbančių su vaistiniais augalais nustatė, kad burokėliuose yra 14 amino rūgščių, devynias jam pavyko identifikuoti. Tarp jų yra leucinas, triptofanas, valinas, alaminas, tirozinas, glutaminas ir ornitinas. Atlikęs išsamesnius tyrimus jis nustatė, kad burokėliuose yra alkaloidas alantoinas (allantoine). 1961 metais buvo įrodyta, kad jis pasižymi priešvėžiniu poveikiu.

Jau tada nustatyta ir tai, kad burokėliuose yra daug mineralinių medžiagų (Na, K, Mg, Ca, PO4, SO4, Cl), mikroelementų (SiO3, Fe, Cu, Mn, K, J) ir vitaminų (beta-karotino, Vit. K, B1, B2 , B6, nikotino rūgšties, askorbo rūgšties arba vitamino C, rutino arba vitamino P).

Mokslininkai įrodė, kad vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų buvimas ir sąveika geriant burokėlių sultis net 70 proc. pagerina ląstelių darbą.

1960 m. mokslininkai Seeger ir Schacht pirmieji atliko tyrimus, kaip veikia burokėlių skatinimas kvėpuoti ląsteles ir vėžio gydymą. Jie nustatė, kad naudojant dar papildomą kiekį vitamino C ir pieno rūgšties kartu su burokėliais galima pasiekti efektyvios kovos su vėžiu efektą, nes dėka šių medžiagų vykstant įvairioms cheminėms reakcijoms stimuliuojami gynybiniai organizmo procesai.

Kaip pasiruošti sultis? Manoma, kad jų negalima gerti iš karto tik išspaudus, nes burokėliai turi savybę skatinti kraujo krešamumą, o pastovėjusios ilgiau nei valandą, sultys šios savybės nebetenka. Jei nepatinka burokėlių sulčių skonis, jas galima maišyti lygiomis dalimis su morkų ir obuolių sultimis.

Kaip vartoti? Apie burokėlių sulčių gėrimą pasikonsultuokite su gydytoju. Vėžiu sergantys žmonės raginami ypač atsargiai elgtis su natūraliomis sultimis. Vėžio profilaktikai siūloma išgerti nuo 1 iki 2 stiklinių burokėlių sulčių per dieną reguliariai. Rekomenduojama pradėti gerti neskiestas burokėlių sultis po šaukštelį ir kasdien didinti kiekį, kad organizmas

Burokėlių Nauda Organizmui

 Burokėliai po pasaulį paplito iš Viduržemio jūros pakrančių. Jau senovės Graikijoje ir Romoje jie buvo vartojami ir kaip maistas, ir kaip vaistas. Šios daržovės buvo laikomos sveikatos ir ilgaamžiškumo šaltiniu.

Burokėliai – ypatingos daržovės. Jos nuo kitų daržovių skiriasi tuo, kad jų maistinė vertė Išlieka beveik nepakitusi iki naujo derliaus. Ypač sveika valgyti jaunus raudonuosius burokėlius, nes juose yra daugiausia vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Raudonųjų burokėlių šakniavaisiuose yra daug baltymų, ląstelienos, cukraus, riebalų, magnio, jodo, kalcio, kalio, fosforo, geležies, vitaminų C ir PP, B grupės vitaminų, karoteno, folio rūgšties. Raudonuosiuose burokėliuose esanti ląsteliena ir organinės rūgštys gerina virškinamojo trakto veiklą, stimuliuoja skrandžio sulčių gamybą, gydo širdies ir kraujagyslių Ilgas, aterosklerozę, mažina kraujospūdį, stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi, gydo moteriškąsias ligas. Burokėlių organinės medžiagos didina kepenų ląstelių gyvybingumą ir gerina kepenų veiklą. Šiose daržovėse esančios pektininės medžiagos naikina puvimo bakterijas storojoje žarnoje ir šalina iš organizmo radioaktyviuosius junginius.

Raudonųjų burokėlių sulčių negalima gerti šviežiai išspaustų, nes jos gali sukelti galvos svaigulį, pykinimą, net vėmimą. Jei norite išvengti šalutinio raudonųjų burokėlių sulčių poveikio, palikite šias sultis nusistovėti 2-3 valandas atvirame inde, geriausia šaldytuve.

Dėmesio! Burokėlių nepatariama valgyti sergant šlapimo pūslės bei šlapimtakių akmenlige, esant padidėjusiam kraujo krešumui.

Peršalus

■ Jei vargina sloga, į kiekvieną nosies šnervę įlašinkite pašildytų raudonųjų burokėlių sulčių po 3-4 lašus keletą kartų per dieną arba galite vatos tamponus suvilgyti burokėlių sultyse Ir keletą minučių palaikyti nosies landose.

Slogą galite gydyti ir tokiu mišiniu: sumaišykite šaukštelį burokėlių sulčių ir 3 šaukštelius skysto medaus. Mišinio lašinkite į nosį po 5 lašus 3-4 kartus per dieną.

■ Jei skauda gerklę, į stiklinę tarkuotų raudonųjų burokėlių tyrės įpilkite šaukštą acto, geriausia obuolių, išmaišykite ir palikite 2 valandas nusistovėti, paskui išspauskite iš mišinio sultis ir jomis skalaukite gerklę kelis kartus per dieną. Taip gydantis naudinga išgerti šio mišinio po 1 -2 šaukštus per dieną.

■ Veiksminga priemonė sergant angina ar faringitu – burokėlių nuoviras: vidutinio dydžio burokėlį užpilkite vandeniu ir virkite, kol suminkštės. Gautą nuovirą atvėsinkite, nukoškite ir juo skalaukite gerklę.

 Kraujui ir organizmui stiprinti

Burokėliuose yra daug vitaminų ir mikroelementų, kurie įeina j fermentų, reguliuojančių kraujo gamybos procesus, sudėtį. Nustatyta, kad žmonės, reguliariai valgantys burokėlių, rečiau serga mažakraujyste.

■ Jei nusilpote ar po sunkių ligų gerkite tokio mišinio: sumaišykite 40 ml raudonųjų burokėlių ir 60 ml morkų sulčių. Gerkite po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną.

■ Sergantiesiems mažakraujyste patariama 3-4 savaites kasdien išgerti po stiklinę raudonųjų burokėlių sulčių. Naudinga valgyti ir virtų bei raugintų burokėlių.

■ Kraujui stiprinti: sumaišykite lygiomis dalimis raudonųjų burokėlių, morkų ir ridikų sulčių. Gerkite šio mišinio 2-3 mėnesius po 1-2 šaukštus kasdien prieš valgį.

 Aterosklerozės gydymas ir organizmo valymas

■ Jei sergate ateroskleroze, 20-30 minučių prieš valgį išgerkite po trečdalį stiklinės raudonųjų burokėlių sulčių. Prieš gerdami šių sulčių, palaikykite jas šaldytuve 2 valandas.

■ Burokėliai gali pagerinti žmogaus, sergančio galvos smegenų kraujagyslių ateroskleroze, atmintį, nes šiose daržovėse yra gana daug jodo, normalizuojančio cholesterolio apykaitą. Be to, jodas reguliuoja ir skydliaukės veiklą. Burokėliuose esantis magnis praplečia kraujagysles Ir pagerina smegenų kraujo apytaką.

■ Sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, sutrikus širdies ritmui, silpnėjant kaulams ir regėjimui, patariama stiklinėje burokėlių sulčių ištirpinti šaukštą medaus ir išgerti per dieną.

■ Bendrasis organizmo valymas burokėliais: 3 kg burokėlių nulupkite, supjaustykite nedideliais gabalėliais, suberkite į puodą ir užpilkite vandeniu, . kad vanduo apsemtų burokėlius maždaug per du pirštus,

sandariai uždenkite ir pavirkite pusantros valandos ant silpnos ugnies. Skystį palikite šiek tiek atvėsti, tada nupilkite, nukoškite ir įpilkite j jį 800 ml pavirinto karvės pieno. Šį valomąjį mišinį reikia mažais gurkšneliais išgerti per 3 dienas. Vidutinė organizmo valymo šiuo mišiniu trukmė-3-4 savaitės.

 Kraujospūdžiui mažinti

■ Sumaišykite lygiomis dalimis raudonųjų burokėlių sulčių ir medaus. Gerkite po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną.

Aukštą kraujospūdį veiksmingai mažina toks mišinys: sumaišykite raudonųjų burokėlių sulčių ir medaus santykiu 1:2 ir įmaišykite vienos citrinos sultis. Gerkite šio mišinio po pusę stiklinės praėjus valandai po valgio.

 Virškinamajam traktui stiprinti

Ląsteliena, obuolių, citrinų ir kitos rūgštys, esančios burokėliuose, skatina žarnyno peristaltiką. Nuo lėtinio vidurių užkietėjimo, virškinimo sutrikimų ir kepenų Ilgų patariama suvalgyti prieš pusryčius 100-150 g virtų burokėlių arba burokėlių salotų su augaliniu aliejumi. Virdami burokėlius, į vandenį įberkite truputį cukraus – burokėliai nepraras spalvos. h Jei sergate skrandžio ligomis, sumaišykite po 50 g burokėlių, bulvių, griežčių ir spanguolių sulčių, įdėkite pagal skonį medaus. Gerkite šio mišinio po šaukštą 3 kartus per dieną.

■ Kepenų, inkstų, kasos ir tulžies pūslės valomasis sulčių mišinys: sumaišykite raudonųjų burokėlių, morkų ir agurkų sulčių santykiu 3:10:3. Gerkite šio mišinio po 1-1,5 stiklinės 3 kartus per dieną.

■ Sergant tulžies pūslės akmenlige patariama gydytis burokėlių sirupu: kelis vidutinio dydžio burokėlius nulupkite, susmulkinkite Ir išvirkite. Virkite ilgai, kol nuoviras taps tirštas, kaip sirupas. Šio nuoviro gerkite po ketvirtadalį stiklinės 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Toks burokėlių nuoviras ištirpdo tulžies pūslės akmenis pamažu ir neskausmingai.

 Podagros ir artrito gydymas

■ Sumaišykite lygiomis dalimis burokėlių, morkų ir agurkų sulčių. Šis sulčių mišinys padeda pašalinti iš organizmo šlapimo rūgštį. Šio sulčių mišinio gerkite po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną.

Už informaciją dėkojame Genovaitei Prekevičienei.

Regos centras

Komentuoti su „Facebook “

About the Author: Viktoras Stanislovaitis

Džiaugiuosi galėdamas Jums pasakoti apie didelį mažo Joniškėlio pasaulį. Turite naujienų? Pasidalinkite jomis su visais www.joniskelis.lt skaitytojais. Mūsų elektroninis paštas: joniskelio@gmail.com

You might like

22 Comments

  1. Ši liga vis tik yra išgydoma. Jeigu Jus gerb. Cipollino’e dar domina, tai atsiliepkite. Atsitiktinai kai ką sužinojau. Jeigu nebedomina, nes ko gero pats jau žinote, tai man neverta garsinti duomenų.

    1. Mieloji Barbe, pasirodo, jog mudu turime gan skirtingus humoro jausmus. Nesiginčyju: jūsiškis yra nepalyginamai geriau išplėtotas ir išrutuliotas, nei maniškis kaimiškasis…(kukliai jį vadinu rustic’u).
      Nekvestionuodamas tų skirtumų, esu be galo krašto dėkingas Jums už rūpestį mano sveikata ir „demencija“!
      P. S. Beje, prieš geras dvi nedėlias kviečiau Jus pabarbatuoti ne apie ligas, o apie bulvių sodinimą kvadratiniu – lizdiniu būdu (pavasarėja!..). Šalia to galim užgriebti temą apie, tarkim, koksagizo ar cukrinių runkelių auginimą, apie piktžolių naikinimo ypatumus tuose „kvadratiniuose lizduose“, net kukurūzų plantacijų plėtotės lietuviškuose jauriniuose dirvožemiuose būtų ganėtinai įdomi ir mažai nušviesta tema… (esu valstietis ir viskas, kas tik dygsta, keroja ar veši, man yra miela ir nesvetima!).
      Dar sykį dėkui už Jūsų rūpestį ir nepagarsintus duomenis.

      1. Kai taip pasijuokėt iš manęs, man beliko tik apsiverkti. Viskas. Daugiau man nebeužkabinsit makaronų ant ausų.
        P.s. Jūs kaip ūkininkas ir specialistas, galėsit man paaiškinti koks ten tas kvadratinis – lizdinis būdas. Man, kai trūksta žinių, tai tokio būdo nežinau. Kaip ten Jūsų tie Stipinai laikosi?
        Ramios nakties.

  2. Lašiniai yra sveika
    F.Taunytės nuomone, net ir vėžį galima paveikti specialia dieta, o lašinius valgyti sveika.
    „Lašiniai šarmina kraują ir rūgština šlapimą – tai sveikai funkcionuojančio organizmo sąlyga. Pasakysiu dar daugiau – lašiniai gali būti naudojami gydant epilepsiją“, – stebino kauniečius viešnia.
    Ji mokė, kaip pasigaminti sviesto pakaitalą. Lygiomis dalimis reikia sumaišyti kiaulienos taukus ir sėmenų aliejų. Pastarajame yra labai naudingų Omega 3 rūgščių. Mišinį tinka paskaninti prieskoniais. Gydytojos nuomone, jį vartoti labai sveika.
    Esant ankstyvajai diabeto stadijai pravartu vartoti topinambus. Patogiausia – supjaustyti gumbus, sudžiovinti, sumalti ir vartoti kasdien po šaukštelį. Šis receptas pravers ir saldumynų mėgėjams.

    1. Drįstu manyti: jei Lietuvoje būtų bent pusšimtis taip racionaliai mąstančių gydytojų kaip gerb. F. Taunytė, visi gyventume laimingiau ir, kas be ko, sveikiau!
      Vienas pažįstamas net sugalvojo gydytojų etikos bei dorumo vienetą – taunytę (T). Iliustracijai: viena taunytė (T)= 100 urbonyčių (U) arba 1000 makulų (M); kitaip tariant, 1U = 1cT ir 1M = 1mT… arba 1M = 1dU.
      Čia mažąja raide parašyti į pavardes panašūs žodžiai – vienetai nieko bendro neturi su g a l i m a i realiais asmenimis panašiomis pavardėmis (pabrėžta – tik i l i u s t r a c i j a i!).
      P. S. Apie topinambų reikšmę ir naudą esu kažkada išklausęs vienos eksveterinarės – raganos bei žiniuonės (antraeilėse pareigose) pasakojimą (tik nesupratau, ar insuliną su inulinu ji painiojo kaip nepatyrusi lektorė ar tiesiog iš tamsumo…). Po šiai dienai neaišku liko, kaip namų sąlygomis susimalti tuos sudžiovintus gumbus. Gal, mįslinu, skolintis p. Viktoro girnas iš Dvaro muziejaus? (beje, mačiau kaip jas pozai, filmininkams ir savireklamai suko vienas Pasvalio eksakušeris, jei jau kalba apie gydymo meną pasisuko… ir kitas „beje“: tam malėjui girnas sukti labai pritiko, nes, regis, nieko kito jis ir nebemoka…).

        1. Jūs – pasakiškai išradinga! Kaip ta Ariadnė, įdavusi Tesėjui raudonų siūlų kamuolį, idant tas be vargo išeitų iš labirinto!
          P. S. Mažutis pastebėjimas: kavamalė nemala!! Ji smulkina kavos pupeles, daužydama, kapodama ir visais kitais įmanomais būdais žalodama šį kilnų produktą, kas, suprantama, inkvizitoriškai kankinamoms pupelėms labai ne prie širdies! Netikit? Nuimkit kavamalės dangtelį. Matote, ten toks užaštrintas propeleriukas lenktais galais (beveik kaip Karlsono). Net išradingasis Karlsonas suprastų, kad propeleriu ką nors „malti“ netinka… (šie mano pastebėjimai ne iš pasiguglinėjimų, o iš ilgos tikros kavos gėriko praktikos).
          Kava m a l a m a malūnėliais su girnelėmis!! (tokie būdavo dar „smetoniškais“ laikais, vėliau pasirodė kelioniniai armėnų gamybos (šitie, kaip ir turkai, neprasti kavos mėgėjai ir vertintojai). Malimo procesas ilgokas, bet rezultatas – iškalbingas! Šiandien viskas „mechanizuota“ – radosi itališki, šveicariški ar vokiški „spaudiminiai“ kavos aparatai su girnomis („tipo“ Saeco etc.). Net su keramikinėmis girnomis, kas labai tinka moteriškėms, paniškai bijančioms Ni, Cd, Al ir visos Mendelejevo lentelės!
          Žinau, kad šeimininkės „kavamalėmis“ smulkina viską, pradedant linų sėmenimis ir baigiant graikiškais riešutais. Tad skanių smulkintų „kavamale“ topinambų!.. Be Al³³³!

          1. Dabar pasiguglinusi radau, ten taip pat parašyta, kad malama kavamale. Aš niekada neturėjau kavamalės, todėl nežinau ir veikimo. Turiu ir naudoju laboratorijose (turėjau šiokį tokį ryšį su veterinarijos tarnyba) naudojamą malūnėlį grūdams malti. Kadangi seniai benaudojau, tai net pačiai pasidarė įdomu kokiu principu veikia. Ko gero panašiu, kaip kavamalė. Niekada nebuvau kavos fanė.
            Mane pačią sumalėte į „miltus“.
            Geros nuotaikos ir gero vakaro.

  3. Riebalai – nepakeičiama mitybos dalis
    Riebalai yra labai svarbi mitybos dalis, tačiau šiandieną žmonės vartoja ‘blogus’ riebalus,
    kurie yra pavojingi sveikatai ir normalioje visuomenėje privalėtų būti uždrausti. Taip pat didelė dalis žmonių vartoja per daug riebalų.
    Patys pavojingiausi ir vieni labiausiai vartojamų riebalų yra hidrogenizuoti riebalai (pvz., margarinas, tepieji mišiniai ). Faktiškai dar 1978m Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO), pasiūlė uždrausti hidrogenizuotus riebalus, bet įtakingi pramonės magnatai sugebėjo paveikti jos vadovus ir taip šis sprendimas yra nepriimtas iki šiol. Šiuo metu jie jau yra uždrausti visuose Niujorko restoranuose ir kai kurios kitos USA valstijos šiuo metu svarsto galimybę juos uždrausti. Danijoje maisto produktai, kuriuose yra daugiau nei 2% hidrogenizuotų riebalų yra uždrausti. Tai patys pagalvokit, jei yra uždrausti Niujorke ir Danijoje, tai yra pakankamai gera priežastis tai daryti.
    Hidrogenizuoti riebalai yra gaunami pakaitinant augalinį aliejų (rapsų, saulėgrąžų, sojos, kukurūzų ir kt.) iki labai aukštos temperatūros ir taip pat pridedant vieną vandenilio molekulę. Žodis hidrogenizuotas kaip tik ir kilęs iš angliško žodžio ‘Hydrogen’ (vandenilis). Taip aliejus tampa kietas (kambario temperatūroje) ir panašus į sviestą.
    Įdomumo dėlei pasakysiu, kad margarinas pirmiausiai buvo sukurtas riebinti kalakutams, bet vėliau kažkas vėliau nusprendė jį pabandyti ant žmonių. Hidrogenizuoti riebalai yra dedami į labai daug produktų (ypatingai keptus produktus: sausainius, saldumynus, majonezą ir kt.), todėl reikia atidžiai skaityti etiketes ir analizuoti sudėtines dalis. Labai plačiai naudojami greito maisto restoranuose (McDonald’s, KFC ir kt.), kurių reikėtų vengti, nes ten, mano nuomone, nėra nieko valgomo ir tik pusiau sintetiniai maisto pakaitalai.
    Margarinas blogiau nei lašiniai
    Margarinas ir hidrogenizuoti riebalai yra daug pavojingesni negu sotieji riebalai, kurie yra neteisingai apkaltinti kaip daugelio ligų sukėlėjai. Nes būsite sveikesni valgydami lašinius nei vartodami margariną.
    Ar gali margarinas būti sveikas?
    Maisto kompanijos bando reklamuoti, kad margarinas yra labai sveikas produktas, neturintis
    cholesterolio ir sočiųjų riebalų (riebalų, kurie sukietėja kambario temperatūroje, pvz., sviestas, taukai, lašiniai ir kt.). Bet tai labai klaidinanti informaciją ir tokie modifikuoti nesotieji riebalai taip pat padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
    Kai kas net bando reklamuoti, kad margarinas turi omega 3 ir kitų nepakeičiamų riebalinių rūgščių, bet tai tik dar vienas reklaminis triukas. Margarine esančios omega 3 riebalinės rūgštys yra dirbtinai pridėtos (sintetinės) ir yra tokioje formoje, kad organizmas jų negali pasisavinti. Todėl neužkibkit ant šio reklaminio kabliuko. Visi margarinai yra nuodai ir turėtų būti uždrausti,
    bet čia vėl maisto pramonės magnatai nenori paaukoti savo pelno ir taip tęsia nuodiję žmones. Todėl nustokite tikėję, kad valdžia ir kitos institucijos jus apsaugos. Jūs patys turite savimi pasirūpinti ir geriausia, ką jūs galite padaryti – nustoti pirkti. Kai dauguma žmonių nustos pirkę, tai jie automatiškai išeis iš rinkos. Tiesa, reikia pridurti, kad šiandien gamintojai labai sumažino margarinuose esančias transriebalines rūgštis, bet nepaisant to, margarinas yra nesveikas ir sveikatai kenksmingas produktas.
    Hidrogenizuoti riebalai ir širdies ligos
    Kadangi hidrogenizuotų riebalų struktūra yra pakeista (nenatūrali ir sukurta chemijos laboratorijoje), tai organizmas tokių riebalų neatpažįsta ir negali suvirškinti. Nesuvirškinti riebalai tada nusėda ant kraujagyslių ir taip per ilgesnį laiką susiaurina ir užblokuoja kraujagysles. Tai labai padidina širdies infarkto ir kitų širdies ligų tikimybę. Ne tik kad hidrogenizuoti riebalai yra
    nesuvirškinami, organizmas į juos reaguoja kaip ‘priešus’ ir imuninė sistema juos ‘atakuoja’ .To rezultatas – alergijos, kraujagyslių uždegimas ir imuninės sistemos ligos. Kai imuninė sistema nuolat užimta kovojant su neatpažintais riebalais ir kitais alergenais, tai per ilgesnį laiką ji nusilpsta ir nebeturi galios atlikti pagrindinės savo funkcijos – kovoti prieš virusus ir bakterijas ir taip apsaugoti mus nuo ligų.
    Jei hidrogenizuoti riebalai vis dėlto sugeba prasibrauti pro imuninės sistemos barjerą, moterims jie dažnai atsiduria krūtyse, sukeldami krūties vėžį. Plaučiau apie krūtų vėžį ir labai pavojingas mamogramas ateityje. Taip pat hidrogenizuoti riebalai sukelia kitų rūšių vėžį, II tipo debetą, moterims 70% padidiną riziką tapti nevaisinga, sukelia gimimo defektus ir daugelį kitų ligų.
    1994 metais Harvard Universiteto (USA) mokslininkai nustatė, kad hidrogenizuotų riebalų vartojimas daugiau nei 200% padidina širdies ligų riziką.
    Hidrogenizuoti riebalai turi sunkiųjų metalų, tokių kaip nikelio, aliuminio ir kt. likučių. Šie metalai naudojami apdorojimo procese. Patekę į organizmą sunkieji metalai yra labai žalingi ir juos labai sunku išvalyti.

    1. Kai aliuminis tampa grėsme
      Milda KNIEŽAITĖ
      Aliuminio paradoksas, kaip pabrėžė biofizikė dr. Vilma Kisnierienė, yra tas, kad šis labiausiai Žemės plutoje paplitęs metalas gyvybei visiškai nereikalingas ir gali būti net labai kenksmingas. Apie aliuminio žalą gyviems organizmams mokslininkai kalba jau bene dvidešimt metų, tačiau jis iki šiol nėra priskiriamas prie toksiškų elementų.
      Vertėtų žinoti, kad šio metalo į žmogaus organizmą gali patekti, pavyzdžiui, per aliuminio indus, jei juose laikomi rūgštūs maisto produktai, foliją, kepimo miltelius ir miltų mišinius, šaldytą tešlą, maisto pudrą, smulkią birią druską, lydytus sūrius ar net mišinėlius kūdikiams. Aliuminio turi ir antipersperantai, odos kremai, losjonai nuo saulės ar kūdikių servetėlės, taip pat buferizuotas (kad nebūtų rūgštus) aspirinas, vakcinos, alergijų testai, intraveniniai ar žaizdoms plauti skirti tirpalai.
      Aliuminis blogai absorbuojamas virškinimo trakte ir tik 0,1 proc. jo, patekusio su maistu, lieka ir kaupiasi organizme, 95 proc. pasišalina per inkstus. Jei virškinimo traktas apeinamas, tarkim, intraveninio maitinimo atvejais, arba esant inkstų disfunkcijai, aliuminis nepasišalina. Po intraveninio maitinimo maždaug 40 proc. aliuminio lieka suaugusiųjų ir net daugiau kaip 75 proc. kūdikių organizmuose. Daug aliuminio absorbuojama per odą – itin „veiksmingas“ būdas šiam kenksmingam metalui kauptis organizme ir ypač smegenyse. Jo gali taip pat patekti per kvėpavimo takus ar tiesiogiai per kraują.
      Didžiausia problema, kaip nurodė biofizikė, ir yra ta, kad šis metalas po truputį kaupiasi visą gyvenimą. Trumpalaikiai simptomai gali nepasireikšti, o pastovaus, ilgalaikio poveikio taikinys pirmiausia – smegenys. Senatvėje aliuminis gali nulemti įvairias demencijas ar Alzheimerio ligą. Žinoma, niekas negali teigti, kad jų priežastis – tik aliuminis, tačiau sąsajas patvirtina vis daugiau mokslinių tyrimų.
      Tarp naujausių dr. V.Kisnierienė minėjo australų mokslininkės Judie Walton šiemet paskelbtus rezultatus leidinyje „Journal of Alzheimer’s Disease“. Anot tyrėjos, aliuminio jonai sutrikdo kalcio homeostazę (kai sistema palaiko savo būseną pastovią) bei signalų perdavimo grandinę, sukelia ląstelių oksidacinį stresą, skatina beta amiloidų sukibimą ir neurofibrilinių raizginių susidarymą, o tai turi įtakos sergamumui Alzheimerio liga bei kitiems su amžiumi susijusiems negalavimams.
      Daugiausia aliuminio aptinkama ilgai gyvuojančiose kaulų, smegenų, kepenų ląstelėse. Šio elemento sukelta kaulų liga – jų minkštėjimas, sutrikus mineralizacijos procesui, nes aliuminio jonai išstumia kalcį kaulų ląstelėse. Dializuojamiems pacientams dėl aliuminio kaupimosi smegenyse dažnai pasireiškia ir encefalopatija.
      Pastaraisiais metais paskelbta viena studija taip pat atskleidžia, kad aliuminis skatina kepenų ir centrinės nervų sistemos ląsteles astrocitus kaupti riebalus. Jų prisikaupus, sutrinka ląstelių funkcijos. Yra net tokia teorija, kad aliuminis kartu su greituoju maistu bei nesveika gyvensena galėjo prisidėti ir prie nutukimo epidemijos pasaulyje. Paaiškinimas būtų toks. Kokakola ar alus, rūgštūs gėrimai skardinėse tirpdo aliuminį ir didelis jo kiekis galėjo patekti į organizmą užgeriant įvairius mėsainius ar sūrainius.
      Baisiausia, kad aliuminis gali patekti į žmogaus organizmą dar kūdikystėje, tačiau niekas, pasak dr. V.Kisnierienės, nėra įpareigotas stebėti ar juo labiau įspėti visuomenę, nes iki šiol atitinkamų tarnybų nėra patvirtinta, kad aliuminis yra žalingas.
      Pavyzdžiui, niekas nekontroliuoja aliuminio kiekio, patenkančio į neišnešiotų naujagimių organizmą per intraveninį maitinimą. Virškinamasis traktas apeinamas, todėl su šlapimu nepašalinamas aliuminis lieka ir kaupiasi organizme.
      Niekas taip pat nenurodo, kiek aliuminio yra įvairiuose mišinėliuose, skirtuose kūdikiams maitinti. Jo šiek tiek gali atsirasti dėl priedų – naudojamų, tačiau nenurodomų sulipimą stabdančių junginių. Gali patekti ir per pakavimo medžiagas ar gaminimo įrenginius.
      2010 metais atlikti tyrimai patvirtino, kad kūdikių mišinėliuose, ypač pagamintuose sojų pagrindu (alergiškiems kūdikiams), aptiktas per didelis aliuminio kiekis. Gali būti, kad jis į kūdikių mišinėlius pateko ir per sojas, aliuminį toleruojančias jų veisles, augančias rūgščiose dirvose.
      Dėl atmosferos užterštumo atsiradę rūgštieji lietūs skatina Al3+ jonų gausėjimą dirvožemyje bei vandens telkiniuose ir kartu lemia augalijos nykimą, vandens faunos pokyčius. Patekę į augalus, Al3+ jonai gali būti labai žalingi. Manoma, kad būtent dėl šios toksiškiausios formos aliuminio poveikio po rūgščiųjų lietų Europos pramonės rajonuose žuvo maždaug 30 proc. miškų.
      Tačiau yra tokių augalų veislių, kurios sugeba kaupti aliuminį, jį neutralizuodamos. Pavyzdžiui, tam tikrų veislių sojos, augančios gana rūgščiose dirvose.
      Tabakas ir kanapės – taip pat tokie augalai, kurie gali augti rūgščiose dirvose ir kaupti aliuminį. Per plaučius, nosį ar kraują – tiesus kelias į smegenis. Aliuminis įveikia kraujo barjerą ir smegenyse gali jungtis beveik prie visų cheminių molekulių – tiek baltymų, tiek amino rūgščių, tiek kitų jonų.
      Priešnuodis
      „Kartais klausiama, kodėl japonai, tiek daug suvalgantys sojų, neserga Alzheimerio liga, – juokėsi mokslininkė. – Vienas dalykas, gal Japonijos nepasiekė rūgštieji lietūs ir sojos tiek neprikaupia aliuminio. Kitas dalykas, yra tokia teorija, kurią patvirtino indų mokslininkai, atlikę bandymus, kad prieskonis ciberžolė mažina aliuminio jonų sukeltą oksidacinį stresą.“
      Silicis šalina iš organizmo sisteminį aliuminį. Jo iš dirvos gali prikaupti tokie šakniavaisiai kaip morkos ar burokėliai. Ypač veiksmingas šiuo požiūriu yra silicio turintis mineralinis vanduo. Kartais žmonės geria silicio papildus, tačiau dr. V.Kisnierienė įspėjo, kad ir šiuo atveju nereikėtų perlenkti lazdos.
      Aliuminio toksiškumo išvengsime, jei stengsimės, kad kuo mažiau šio kenksmingo elemento patektų į organizmą, nors gamintojai ir nėra įpareigoti kontroliuoti ar net nurodyti visą jo kiekį maisto produktuose.
      Vakcinose 90 metų
      Vienas paslėptų aliuminio šaltinių – vakcinos. Jose aliuminio junginiai, pasak biofizikės, jau 90 metų naudojami kaip priedai specifiniam imuniniam atsakui sustiprinti. Aliuminis – pigus ir paprastas gaminti, todėl ignoruotas jo toksiškumas, tvirtinta, kad jį naudoti saugu.
      Naujausi tyrimai atskleidė, kad aliuminio hidroksidas lieka injekcijos vietoje kelerius metus ir stimuliuoja imuninį atsaką. Manoma, kad jis galėtų būti ir lėtinio nuovargio priežastimi.
      Aliuminio hidroksidas kaip priedas dedamas į daugelį vakcinų.
      2009 metais paskelbtos studijos autoriai, kaip pasakojo dr. V.Kisnierienė, atkreipė dėmesį į vadinamąjį Persų įlankos karo sindromą – multisisteminius susirgimus, nustatytus 1990-1991 metų karo dalyviams. Tiriamiems kareiviams teko labai daug skiepytis, kad išvengtų įvairiausių ligų, tačiau dėl vakcinacijos buvo pasmerkti kognityviniams sutrikimams ir motoneuronų ligoms.
      Klasikinė amiotrofinė sklerozė (ALS) paprastai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau 17 iš 20 susirgusių karių buvo jaunesni nei 45 metų. Jauniausiam – tik 20 metų. Klasikiniai ALS simptomai – raumenų silpnumas ir išsekimas, sutrikusi kalba ir rijimas, kvėpavimo sutrikimai, traukuliai. Nė vieno susirgusio kario giminėje nebuvo registruotas ALS ar kito neurodegeneracinio sutrikimo atvejis.
      Kai žmogus serga Macrophagic myofasciitis liga (jos simptomai – raumenų ir sąnarių skausmai, raumenų silpimas, kartais karščiavimas), tam tikros formos elektromiograma galima užrašyti, kaip dirba raumenys, o elektroniniu mikroskopu raumenų ląstelėse matomi makrofagai su viduje esančiais aštriais aliuminio hidroksido kristalais.
      „Vis dėlto nederėtų manyti, kad nereikia skiepytis iš viso, – įspėjo mokslininkė. – Reikia šalinti iš vakcinų aliuminį ir garantuoti, kad jos būtų saugios, nekenksmingos organizmui. Farmacininkams patogiau naudoti pigų elementą ir neatlikti jokių tyrimų: „Naudojome 90 metų ir buvo gerai. Ko dabar kabinėjatės?!“
      Mums nežinant
      Gana didelis aliuminio kiekis patenka į žmogaus organizmą su maistu per jo priedus:
      – natrio aliuminio fosfatą E541 (sodium aluminium phosphate), kaip emulsiklis naudojamą gaminant sūrius, dedamą šaldant žuvis ar į faršą;
      – aliuminio druskas E554 (sodium aluminosilicate), E555 (potassium aluminium silicate), E556 (calcium aluminosilicate), E559 (aluminium silicate), neleidžiančias sulipti druskai, miltams ir jų mišiniams, naudojamas gaminant padažus, spalvotus desertus, taip pat kaip emulsikliai kituose produktuose.
      Gal nebūtina?
      Aliuminio (aluminum chloride, aluminum chlorohydrate, aluminum-zirconium tetrachlorohydrex, aluminum zirconium trichlorohydrex) dedama į visus antiperspirantus. Dezodorantai neutralizuoja bakterijas, kurios skaldo proteinus ir riebiąsias rūgštis, ir taip naikinamas kvapas. Antiperspirantai užkemša prakaito liaukas, todėl prakaitas neišskiriamas ir bakterijos neturi maisto. Per prakaitą organizmas pašalina ir susikaupusias kenksmingas medžiagas. Negana to, kad antiperspirantas jas sulaiko, dar ir aliuminio patenka į organizmą.
      Ypač kenksmingi, pasak dr. V.Kisnierienės, aliuminio ir konservantų parabenų kompleksai. Aliuminis pažeidžia DNR, o parabenai skatina ląstelių dauginimąsi. Antiperspirantuose kaip tik ir yra tokių kompleksų, pažeidžiančių DNR ir skatinančių tokių pažeistų ląstelių dauginimąsi, todėl galimos antiperspirantų vartojimo ir sergamumo krūties vėžiu sąsajos. Jas atskleidė dar 2001 metų tyrimas. Mokslininkų išvadoms kai kas priešpriešina galimas sąsajas su kontraceptikų vartojimu, prasidėjusiu tais pačiais metais, ar kitomis priežastimis. Kai poveikis ilgalaikis, tiesioginių įrodymų nėra. Tada atitinkamos tarnybos gali drąsiai pareikšti, kad produktas nėra toks kenksmingas, kad būtų galima uždrausti jo prekybą.
      „Vartojimo kultūra įtraukianti, tačiau vertėtų šiek tiek susimąstyti, – patarė mokslininkė. – Sakykim, kartais be kremo nuo saulės neišsiversi, tačiau nebūtina juo ištisai, vos ne kas pusvalandį, teptis. Kai kada gal verčiau nesideginti, jei saulė labai aktyvi, arba apsieiti be kremo, jei dangus debesuotas. Juo labiau kad kremuose nuo saulės yra ir daugiau žalingų medžiagų.“

  4. O, sancta simplicitas! (į lietuvių pontininkų kalbą verčiama, kaip „nuplikyta“)
    Striukai:
    a) nei žinojau, nei skaičiau Stelos Braam, dėl ko nuosavų alkūnių negraužiu, bo visko neperskaitysi, vis tiek viena subinyte dviejų taburečių neapsėsi; ne vėsaitė vis gi esmi…
    b) apie nitratus (kad anie plečia kraujagysles, žino kiekvienas, net kaimynas sako: kišenaitėje, kurioje nešiojau jaunystėj prezervatyvus (kaip išsireiškė žinomas visame pamūšyje patarėjas Tomas, žr. jo analus ), šiendien barška buteliukas su nitroglicerinu…); apie burokėlių (raudonųjų) sunką bei raudoną vyną kaipo priešvėžinį vaistą irgi girdėjom prieš 40 – 50 ( 0,5 amžiaus) metų… Tamstos rekomendaciją naudoti kuo daugiau n i t r a t ų, priimų kaipo seimūnišką priesaiką – kasdien sužėbysiu po 1 (vieną) arbatinį šaukštelį salietros;
    c)apie antioksidantus, laisvuosius radikalus ir šiaip visokius ten BMR (branduolimius magnetinius rezonansus) šiandien barbatuoja visas bobinčius – nuo raganų iki „astrologių“…… Net vietinės Joniškėlio eksveterinarės televizijos studijoje, mosikuodamos žalia šakele, lyg nuo mašalų gindamosis… Beje, net mokslo žmogus Polingas (2/porą/ kartų Nobelio premiją gavęs) čia BYŠKĮ painiavos bus įnešęs…
    d) kaip yra sakęs didžiojo PPProfesoriaus Landsbergio (troškusio, bet negavusio Nobelio premijos…) senelis Jablonskis: alus gerti sveika!! (spėju, kad jis kalbėjo ne apie joaldas…); tad perfrazuoju mūsų tikrai žymų kalbininką: sunkas (sultis dabartiškai), pradedant burokėlių bei gi morkų ir baigiant bambukų, – gerti tikrai sveika!
    P. S. Turėdama liuosesnio laiko, pasiaiškinkit, plyyyyz, kas yra tas „hidrogenuotas aliejus“, kaip išvengti Al indų teršalų ir ar tas visiems žinomas atvykėlis iš Čikagos (Ilinojaus valstija!!) vartojo pakankamai vitamino E…

    1. Dėkoju už išsamią informaciją, kuri, neabejoju, daliai tautiečių (ypač silpnosios lyties, kiekvieną rytą pradedančios horoskopų skaitymu) bus naudinga ir taps kelrode prie pietų stalo…
      P. S. Mano gi persona, dar nuo JVM mokyt. Markauskienės laikų, yra perskaičiusi vieną kitą organinės (ir ne tik) chemijos vadovėlį, todėl kažkokių navynų Jūsų tekste nepavyko rasti.
      P. P. S. Į klausimą, kas tas „hidrogenuotas“ aliejus, taip ir neatsakėte. Gąsdinot gąsdinot žmones, o galėjot suprantamai ir aiškiai 4 – 5 sakiniais apie tai papasakoti. Gal tada rastųsi dar daugiau moteryčių be amo, atsisakančių visokių ten suomiškų r a m ų ar lietuviškų g a i v u m ų…
      Dabar einu link šaldytuvo – paieškosiu ten bryzo daniškų (lenkiškų iš patriotizmo nevalgau, o lietuviškos kaip kokie taurai baigia išnykti…) kiaulaičių lašinių su laisvaisiais radikalais ir salietros aromatu!..

    2. Iš burokėlio (ital.barbabietola rossa) liko tik Barbė. Jokio skirtumo.
      Kokios nors naudos buvo iš mano „paklodžių“? Gal ponas Viktoras man nenusuks galvos?
      Įmetu dar vieną: „Karlas Kotmanas (Carl Cotman), Kalifornijos universiteto mokslininkas, besidomintis Alzheimerio ligos gydymo metodais, tyrinėdamas ligos pažeistus galvos smegenų neuronus, pastebėjo nuostabų dalyką – vitaminas E apsaugo neuronus nuo žūties. Daugelis tyrimų patvirtino šį faktą. Rekomenduojama dozė yra 400-800 TV per dieną. Todėl sergantiesiems Alzheimerio liga buvo pradėta profilaktiškai duoti vitamino E. Mokslininkas pastebėjo, kad vartojant šį preparatą liga toliau neprogresuoja“.
      Atrodo, kad į Jūsų visus klausimus atsakiau. Atsakymų kokybę įvertinsite Jūs. Dar klausimų bus?
      Dėl Stelos Braam, kad neskaitėte, nuostolių nėra. Ten nieko vertingo, tik pačios ligos eiga.
      Dėl buteliuko su nitroglicerinu, tai vietoje jo vienas profesorius man rekomendavo „cardiket 20 mg“. Savybės tos pačios, bet yra ilgo veikimo (visai dienai). Panaudojau po pusę tabletės kelis kartus ir ilgam kurį laiką nereikėjo. Per 1,5 metų sunaudojau 10 tablečių. Tik vienas nepatogumas (matomai plečia ir galvos kraujagysles) skauda truputį galvą, bet neilgai. Dar viena profesoriaus rekomendacija, tai „Atenolol-ratiopharm 25 mg“. Naudojama, jei kas nors sunervina. Abieji vaistai yra bereceptiniai.
      Geros nuotaikos

      1. „Veikiant aukštai temperatūrai jų molekulės jungiasi su vandenilio atomais – skysti riebalai virsta kietais. Taip gaunami margarinai, arba taip vadinami kulinariniai riebalai“. Kas dar neaišku?
        A.a. mokyt Markauskienė vienuoliktoje klasėje dėl neaiškių priežasčių buvo man „iškasusi karo kirvį“, nors iki tol ji mane mėgo. Mane sekdavo kaip vanagas pelę, pamačiusi, kad nukreipiau dėmesį nuo atsakinėjančio, išgirsdavau „pakartok“. Man nesuskubus „Sėsk, du“. Tokiu būdu surinkau per 4 pamokas 4 dvejetus. Klasiokai mane užtardami, pasakė: „jus ja pakvieskit prie lentos“. Jos atsakymas mane šokiravo: „aš žinau, kad ji viską žino“. Po to kurį laiko nėjau į jos pamokas. Gerai, kad ji greitai išėjo d. atostogų. Todėl ko gero man nepavyko įsisavinti organinės chemijos (todėl ir tenka guglinti), nors per stojamuosius chemiją išlaikiau stipriam ketvertui. Kaip matote ir anksčiau buvo visko.
        Kas dėl lašinių, tai rekomenduojama kasdien suvalgyti degtukų dėžutės dydžio sūdytų lašinių be raumenuko.
        Skanaus

  5. Burokėlių sultys gerina smegenų sveikatą.
    JAV atliktas tyrimas parodė, kad burokėlių sultys gali būti naudingos ne tik širdžiai, bet ir pagerinti kraujo tekėjimą į smegenis ir taip pasitarnauti apsisaugant nuo demencijos.
    Burokėlių sulčių poveikį smegenims ištyrė Wake Forest universiteto mokslininkai, savo išvadas paskelbę žurnale „Nitric Oxide“, praneša nutraingredients.com.
    „Jau anksčiau atlikti keli išsamūs tyrimai parodė, kad geriant burokėlių sultis gali sumažėti kraujospūdis, tačiau mes norėjome įsitikinti, kad šios sultys taip pat gali sustiprinti kraujo patekimą į smegenis“, sako prof. Daniel Kim-Shapiro.
    Geras smegenų aprūpinimas krauju yra svarbus kognityvinei sveikatai, kadangi manoma, jog senstant pablogėjęs kraujo patekimas į smegenis yra susijęs su demencijos pradžia.
    Burokėliuose yra daug nitratų, o žmogaus organizmas juos paverčia nitritais, kurie išplečia kraujagysles ir pagerina kraujo tekėjimą.
    Mokslininkai tyrė 14 žmonių, kurių amžius buvo 70 metų ar daugiau. Pusė tiriamųjų dvi dienas gavo daug nitratų turinčius pusryčius, įskaitant beveik pusę litro burokėlių sulčių, o kitų tiriamųjų pusryčiai nitratų turėjo mažai. Dalyvių smegenims atlikus magnetinio rezonanso tyrimą (MRT), abiejų grupių nariai dvi dienas gavo priešingos sudėties pusryčių, o tada vėl atliktas smegenų MRT.
    MRT atskleidė, kad kraujo patekimas į smegenų kaktinės skilties, kuri paprastai siejama su demencija, baltąją medžiagą buvo geresnis tiems, kas buvo gavęs nitratų turtingo maisto.
    reklama
    Britų mokslininkai yra nustatę, kad geriant burokėlių sultis, didėja žmonių ištvermingumas, burokėliuose esantys nitratai mažina deguonies įsisavinimą, o tai palengvina mankštinimąsi. Burokėlių sulčių vartojimas gali padėti ne tik sportininkams, bet ir žmonėms su širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir mataboliniais susirgimais.

      1. Kadangi kol kas demencijos neturiu, tai negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Skaičiau tik tiek apie ją, kad yra nepagydoma. Viskas gyvenime yra taip sudėtinga, kad niekada žmogus nežinai kas gali pagelbėti, o kas pakenkti. Dar turi įtakos burokėlių rūšis: pvz. apvalūs burokėliai didina kraujo krešėjimą, o pailgi cilindriniai – ne.

        1. Kai būsit „dementuota“ (kaip ash…), nerašysit tokių … kaip čia grakščiau… nesąmonių!..
          Beje, Jūs pavyzdžius teikėt ne apie d e m e n c i j ą , o apie raudonuosius b u r o k ė l i u s…
          O kiek jie „apvalūs“ ar „cilindriniai“ – žinių semkimės (abu) iš čaikauskų ar čingaičių „trudų“…
          Esu nepagydomas, Jūs, kaip visada, teisi!!
          P. S. Davaj, padiskutuojam apie kvadratinį – lizdinį… Ir kaip ten tuose „kvadratuose“ geriau usnis naikinti…

          1. Barbabietola Rossa (Nepatikli)
            Specialiai perskaičiau Stelos Braam „Mano tėvo istorija“ (tai šalutinis pavadinimas). Deja, dar per jaunas tai ligai (sindromui)? Prisipažinkite, kad tai netiesa.
            Kas dėl burokėlių sulčių įtakos bet kokiai ligai, tai pradžioje pradėjus jas vartoti, be to reikia imtis ir kitų priemonių t.y. pakankamai pailsėti ir t. t., tai padės. Tačiau tikrai nepakenks. Burokėliai – jaunystės eliksyras.

          2. Mitybos ypatybės sergant ar norint išvengti demencijos ligos.

            Antioksidatorių vartojimas. Laboratoriniai tyrimai ir bandymai su gyvūnais parodė, kad antioksidatorių, ypač vitamino E ir vitamino C, vartojimas apsaugo smegenis nuo laisvųjų radikalų, atsirandančių oksidacinio streso bei uždegimo procesų metu, poveikio. Pastebėta, kad papildomai vartojant antioksidatorių, prarandama mažiau neuronų, o oksidacinio streso bei uždegimo požymiai būna ne tokie ryškūs. Čikagoje (Ilinojaus valstija) ir Roterdame (Nyderlandai) atlikti tyrimai su savanoriais parodė, kad vartojant daugiau maisto produktų, kurių sudėtyje yra vitamino E, sumažėja demencijos ligos rizika. Deja, kai kurie kiti panašūs tyrimai apsaugomojo vitamino E poveikio neatskleidė.
            Maisto papildų sudėtyje paprastai yra alfa tokoferolio (veikliausios vitamino E formos), tuo tarpu maisto produktuose daugiausia yra gama tokoferolio, pasižyminčio uždegimą slopinančiu poveikiu. Atlikus tyrimus, pastebėta, kad vartojant visas 8 tokoferolio formas, antioksidacinis ir uždegimą slopinantis vitamino E poveikis daug stipresnis nei vartojant maisto papildų, kurių sudėtyje yra tik alfa tokoferolio. Mokslininkų išvadose teigiama, kad siekiant didesnio apsaugomojo vitamino E poveikio, reikėtų vartoti ne maisto papildų, bet šio vitamino turinčių produktų.
            Literatūroje nurodoma, kad gausiai vartojant sočiųjų riebalų, demencijos ligos rizika padidėja du kartus ir, priešingai – vartojant polinesočiųjų bei mononesočiųjų riebalų, šios ligos rizika sumažėja. Žuvies taukuose esančios ilgųjų grandžių n-3 polinesočiosios riebalų rūgštys mažina tikimybę sirgti demencijos liga. Viena iš šių riebalų rūgščių – dokozaheksanoinė riebioji rūgštis yra būtina ląstelių membranų “statybai”. Dozoksaheksanoinės rūgšties gauname valgydami žuvies, dalį susintetina pats organizmas iš alfa linolio rūgšties ir eikozapentano rūgšties (EPR). EPR gauname iš žuvies produktų, tuo tarpu alfa linolio rūgšties yra augaliniame aliejuje bei riešutuose. N-3 polinesočiosios riebalų rūgštys pasižymi antiagregacinėmis, antitrombinėmis bei uždegimą slopinančiomis savybėmis. Mokslinių tyrimų įrodyta, kad valgant n-3 polinesočiosiomis riebalų rūgštimis papildytą maistą, geriau atliekamos atminties, mokymosi užduotys. Nustatyta, kad vieną kartą per savaitę valgant žuvies, rizika sirgti demencijos liga sumažėja net 60 proc.
            Rekomenduojama vengti maisto produktų, kuriuose daug sočiųjų riebalų rūgščių, t.y. raudonos mėsos, sviesto, ledų, komerciškai paruoštų keptų maisto produktų bei dalies margarino rūšių, kurių sudėtyje yra dalinai hidrogenuoto aliejaus.
            Siekiant išvengti demencijos ligos, rekomenduojama vartoti daugiau produktų, turinčių vitamino C, seleno, gerti žaliąją arbatą bei vartoti ginkmedžio ekstraktą. Ginkmedžio ekstraktas turi antioksidacinių savybių, skatina kraujotaką bei deguonies pernešimą į smegenis, taigi stimuliuoja smegenų funkciją. Nevartoti alkoholio, nerūkyti, vengti aplinkos teršalų, ypač metalų – aliuminio bei švino.
            Vitamino E turintys maisto produktai: kviečių daigų aliejus, saulėgrąžų aliejus, saulėgrąžų sėklos, migdolai, kviečių daigai, žuvų taukai, pomidorų padažas, alyvų aliejus, kiaušinių trynys, špinatai, soja, šparagai,
            * termiškai apdorojant aliejų, vitamino E
            kiekis jame sumažėja.
            Vitamino C turintys maisto produktai:
            juodieji serbentai, petražolės (šviežios), žalioji paprika (termiškai neapdorota), braškės (žemuogės), kopūstai, citrina, apelsinas, brokoliai, pomidorų padažas, greipfrutas, bananai, obuoliai.
            Seleno turintys maisto produktai:
            krevetės, rupaus malimo duona, krabai (vėžiai), jautiena, morkos, pienas.
            Parengė gyd. V. Andriulionytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *