Kovo 20 – Žemės diena. Gimnazijos pradinukai šiais metais ją paminėjo netradiciškai – papuošė medžius pačių pagamintomis kregždutėmis, nes lauktasis pavasaris neskuba ateiti ir pargrįžtančių paukščių dar nematyti.
Iš pradžių mokiniai perskaitė Žemės laišką – prašymą, kuriuo buvo raginama saugoti mūsų Žemę: „NAUDOKIS MANIMI PROTINGAI, KAD IR TAU IR ATEITIES KARTOMS MANO GYVENIMAS BŪTŲ ŠYPSENA, BET NE SKAUDI RAUDA”.
Juk Žemėje vietos užtenka ir žmogui, ir gyvūnui, ir augalui, tik reikia pasistengti visiems draugiškai sutarti.
Visų pradinukų veiduose spindėjo šypsenos, kai žiūrėjo trumpą filmuką apie dresuotą jūrų liūtą, o savo žinias pademonstravo viktorinoje „Paukščiai”.
Visus, kurie pagamino inkilėlius ir juos atnešė į mokyklą, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Raimonda Vasiliauskienė apdovanojo padėkos raštais.
Nors lauke dar ne tikras pavasaris, bet mūsų mokyklą kregždutės (kad ir popierinės) jau aplankė. Ačiū visiems pradinukams ir jų mokytojoms, kad šauniai sudalyvavo šioje akcijoje.
Vaida Norvaišienė
Ką Jūs sakote, kad paauginti vaikai nedalyvavo? Šiais laikais paaugintiems vaikams daugiau rupi paaugintos mergaitės, o ne popierinės varnos. Na, kas dėl Osvencimo kalinių prižiūrėtojų, ne taip lengva nuspręsti, bet šiluma iš jų tikrai nedvelkia, kai palyginu su savo vaikų mokytojomis. Na, dėl jūrų liūtų, tai ne visiems laimė tenka būti laisviems, kaip ir žmonėms.
Pagarbiai jūrų žvaigždė.
Prasminga šventė! Apmaudu tik, kad paauginti vaikai nedalyvavo…
Nevalingai (ir „byškį“ nervingai) pagalvojau: a) ar dresuotam jūrų liūtui nebūtų smagiau maudytis j ū r ų platybėse n e d r e s u o t a m ?; b) kodėl m ū s ų vaikų mokytojos mūsų v a i k ų akyvaizdoje atrodo kaip Osvencimo kalinių prižiūrėtojos? (žr. 1/pirmą/ nuotrauką); c) nuolankiai prašau sunumeruoti pavaduotojas „ugdymui“, nes pasimečiau jas beskaičiuodamas… juolab, kad atsakymo į panašų paklausimą iš mokyklos vadovybės nesulaukiau… /ignoruoti besidominančius – n e p e d a g o g i š k a /.