Tomo Maikštėno foto reportažas iš gegužės 20 d. Joniškėlio Karpių dvare vykusio Pasvalio muzikos mokyklos kanklių klasės mokinių koncerto „Tad skambėkite kanklės!!!”
Komentuoti su „Facebook “
Akimirkos: Tad skambėkite kanklės!!!
Published in Mieste
Džiaugiuosi galėdamas Jums pasakoti apie didelį mažo Joniškėlio pasaulį. Turite naujienų? Pasidalinkite jomis su visais www.joniskelis.lt skaitytojais. Mūsų elektroninis paštas: joniskelio@gmail.com
More from MiesteMore posts in Mieste »
Labai labai gražu! Ačiū vadovėms.
Rodos, stygos taip ir atliepia dar nesugadintai tautiškai dvasiai. Ypač tų, autentiškųjų kanklių! Beje, irgi dar nepagadintų visokiais keitikliais…
P. S. Nekenktų ir kontrabosines turėti! Tampyti po gastroles, žinoma, nelengva, ale koks pastatas be tvirto pamato?..
Na, Jūs ne tik lietuvių kalbos grynuotis, bet ir liaudies instrumentų žiniomis dalinatės …
Vat aš puoliau googlėje ieškoti tokio liaudies instrumento „kelmas su skrabalais” , – ogi radau 🙂
Tada belieka paklausti, mažu Jumi tokiu instrumentu grojate ?
Nėra nieko gražesnio, kaip stebėti muzikuojantį vaiką! Kuo jis begrotų: smuikeliu, kanklėmis ar mokykliniu metalofonu (beje, artimu skrabalų „giminaičiu“)…
Paatvirausiu:nustebau, kad Jumi dėl pavadinimo prireikė google! Nejau scenoje ar TV ekrane, pagaliau Vingio parko estradoje („spaceruojant“ ten po galvą susukančių p. Kartanaitės endšpilių) niekada neteko matyti VU ansamblio, „Šviesos“, „Rasos“, „Nemuno“, pagaliau profesionaliosios „Lietuvos“?! Jei teko, tai kaip pro akis praslydo toks medinis „ksilofonas“, kuriam panešti dviejų vyrų maža?! Negerai, negerai, gerbiama šachmatininke ir bitininke!..
P. S. Neapsirikote: mumi liaudies instrumentus pažįsta ne tik iš vadovėlių… Visada džiaugiuosi, kad jie vis gyvi ir randa savo klausytoją! Tik pažiūrėkit: vyrukas birbynininkas iš „Thundertale“ senajame Dvaro parke pakerėjo visus ten apsilankiusius!
O jei taip daudyčių ir ragų garsais sukvietus joniškėliečius į tradicinę jų šventę?!? Visoms „dainuojančioms“ karaliūnaitėms tik kavotis beliktų…
Vienareikšmiškai gražu, kai moki groti, o kai kuriems tik belieka pavydėti, nes dramblys ant ausies užlipęs …
O man taip ir norisi tyliai paniūniuot:
Atsisėsk ant akmens, pagalvok kas esi
Ir neliesk dar kol kas lagamino …
(Egidijus Sipavičius – Pagaminta Lietuvoje)
Jei labai nori, groti galima ir šukomis! Arba svetimais nervais…
P. S. Sipavičius Sipavičium, tačiau muzikos ir puikių žodžių autorius – tai A. Jautakis!
Beje, ar dar atsimenat Gintarę Jautakaitę ir jos „Leliją“? (tik nepainiokit, ne Gintarę kilimo nuo Joniškėlio – toji tik kompiliacijų „meistrė“…).
Akviliux 🙂