Eidamas 86 metus, mirė ilgametis Lietuvos krepšinio rinktinės treneris Petras Stankevičius. Kovo 19 d. 11 val. velionis bus pašarvotas Olandų g. Vilniaus laidojimo namuose. Laidotuvės – kovo 20d. 12 val. Amžinojo poilsio atguls Sudervės kapinėse.
Petras Stankevičius, kadaise su pagyrimu baigęs Kauno kūno kultūros institutą, visą savo gyvenimą pašventė krepšiniui. Pirmoji jo sėkmingai įgyvendinta idėja buvo – kurti provincijoje stiprias krepšinio komandas. Po keturių darbo metų Joniškėlyje Petro treniruojama komanda moksleivių spartakiadoje savo pogrupyje pasirodė geriausiai, o du žaidėjai buvo pakviesti į respublikinę rinktinę. Du metus Petro treniruota Panevėžio rusų vidurinės mokyklos krepšinio komanda tapo miesto spartakiados nugalėtoja. Ne be asmeninių Petro Stankevičiaus iniciatyvų ir pastangų Panevėžio 5-oje vidurinėje mokykloje buvo įsteigta sustiprinto sporto ir fizinio ugdymo klasė, kur kūno kultūros pamokos vykdavo kiekvieną dieną. Petras Stankevičius, sėkmingai treniravęs Panevėžio moterų krepšinio komandą, ne mažiau širdies ir jėgų skyrė šio miesto vaikų, jaunučių ir jaunių rinktinių treniravimui, išvesdamas juos ne tik į savo šalies, bet ir Baltijos šalių regiono ar net tuometinės Sovietų Sąjungos pirmenybių nugalėtojus.
Šalia sportinių įgūdžių pedagogas gražiai skiepijo savo auklėtiniams toleranciją, pagarbą varžovams, kitataučiams, kitų tradicijų ar kitas religijas išpažįstančių žydų ar rusų šeimų vaikams, kurie, savo ruožtu, dėl to rinkdavosi krepšinį ir išaugdavo iki kandidatų į „Kibirkšties“ ar kitas garsias prestižines rinktines.
Sąjunginės ir tarptautinės pergalės vedžiojo trenerį Stankevičių karjeros laiptais ir sudėtingais to meto šio sporto užkulisiais. Kurį laiką Petras sėkmingai treniravo Sąjungos rinktinę. Vėliau dirbo specializuotoje vaikų-jaunių krepšinio mokykloje Vilniuje, kol buvo pakviestas treniruoti Lietuvos kurčiųjų moterų krepšinio komandą, išvedė ją į aukščiausią lygį. Per 28 darbo su šia komanda metus iškovojo begalę tarptautinių pergalių, laimėjo daug Europos ir pasaulio čempionatų. Treneris savo auklėtines sugebėjo inkorporuoti ir į Sąjungos rinktinę. Jo sugebėjimai ir strategija lėmė daugelio sportininkių likimą. 1993 metais kurčiųjų Olimpinėse žaidynėse Sofijoje buvo iškovoti sidabro medaliai, 1997 metais Kopenhagos Olimpinėse žaidynėse laimėta bronza.
Trys sportininkių kartos skelbia Petrą Stankevičių garbingu vedliu į įsimintiniausias XX amžiaus Lietuvos kurčiųjų krepšinio pergales. Didžiausia jo asmeninė pergalė iki šiol likusi už kadro,- tai nesavanaudiškas, dažnai visuomeniniais pagrindais dirbtas milžiniškas darbas krepšinio plėtros labui, sportininko įvaizdžio visuomenėje gerinimo labui.
Petras Stankevičius, kuklus sporto darbuotojas, nusipelno būti pastebėtas bent jau iš XXI-ojo amžiaus tribūnų. Be tokių kaip jis, lietuviškasis krepšinis nebūtų toks, koks yra dabar.
2009 m. Petras Stankevičius buvo apdovanotas LTOK pagrindiniu prizu bei diplomu už ilgametę nepriekaištingą ir rezultatyvią krepšinio trenerio veiklą, uolų krepšinio tradicijų puoselėjimą tarp kaimo jaunimo, mokinių, kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų, už toleranciją etninėms kultūrinėms mažumoms sporte, už kūno kultūros propagavimą bendrosios tautos kultūros ir sveikatingumo labui.
Šaltinis: http://vilniauskupiskenai.blogspot.com
Prisimenam Jį: jauną, energingą, mylimą bendradarbių ir mokinių. Prisimenam Jį, „švilpiantį“ krepšinio aikštelėje* prie mokyklos (dvaro), prisimenam vadovaujantį mokyklos „spartakiadoms“ stadione (prie„siauruko“ geležinkelio), beje, vilkintį būtinai sniego baltumo marškiniais, prisimenam ir besidarbuojantį vasarą Berčiūnuose (prie Panevėžio).
Tebūnie šiam šviesiam žmogui lengvas Sudervės smėlis.
*Joniškėlio mokyklos krepšinio komanda ir „du žaidėjai, pakviesti į respublikinę rinktinę“ nusipelno atskiro pasakojimo. Lauksim. (beje, ar ne trys?).